Komisaun Tekniku Censos Agricola komesa ona ToT durante loron Ualu.

Estrela inativaEstrela inativaEstrela inativaEstrela inativaEstrela inativa
 

Fotografia/Reno Rafina Lopes/INFO-MAP

Dili- Komisaun Tekniku CA komesa hahu ona training of trainer (ToT) ba Censos Agrícola ho objetivu atu kapasita treinador oinsa mak sira bele hatene knar idak-idak nuda’ar treinador sira oinsa mak atu fo treino fali ba kandidatus Enumerador, GPS no supervisor sira hodi hala’o Censos Atual iha fulan oin.

Presidenti Interino Komisaun Tekniku Censos Agricola, Cristino Gusmão hateten katak, TOT atu kapasita partisipantes sira wainhira sira hala’o kna’ar iha tereino ho treinamento ne’e liu husi tipu 2, primeiru teoria no segundo pratika. treinamentu ne’e durante loron Ualu hahu loron 15 ate 24 fulan jullu 2019 iha Salaun Enkontru Superior Cristal Balide.

Treinamento TOT ne’e kompostu husi Master Trainer ema hamutuk 22 partisipante 200 pessoas husi ema nain 200 sei hetan treinamentu husi master trainer, partisipante ne’e atu atende treinamentu refere kompostu husi Diresaun Nasional Estatistika Ministeriu Agrikultura no liñas Ministeriais sira hotu.

Durante treinamento sei hanorin mata dalan quesionario Censos Agrícolas nomos estrategia oinsa atu husu perguntas ba uma kain agrikultór sira nomos sei priense koñesementu konaba quesionario ba iha CAPI.

Iha parte seluk Master Training sei halo pratika ba partisipantes sira, primeiro sobre teoria Segundu sei iha diskusaun grupo hanesan enumerador balu sai hanesan uma kain no balu sai hanesan intervistador

Depois iha loron 8 hetan treinamentu husi fasilitatór ou master training, no sira nain 200 sei fila ba Munisipiu nomos ba iha postu Administrativo iha tempo badak sei halo treinamento ba iha Enumerador, Supervisor no GPS iha Munisipiu no postu administrativu idak-idak iha teritoriu Timor laran tomak.

Iha momento ne’e ita iha era globalizasaun ne’ebe ho teknolojia ida as tebes kompara ho tinan 10 liu ba ne’e sensus populasaun dala tolu ita uja questioner maibe agora censos Agricolas 2019 uza teknolojia ida modern hanesan CAPI (Computer Assisten Personal Interviewing) nomos GPS taker ( Globar Possition System).

Nia mos husu ba partisipantes sira katak, ita boot sira tenke focus halo didiak par a bele komprende oinsa atu priense informasaun husi uma kain ba iha CAPI laran, nomos atu oinsa husu ba supervisor sira hare didiak iha file atu edit didiak.

Cristino Gusmão ho Diretór Jeral Estatistika, “ hau hato’o ba partisipantes treinador sira katak, estado hein ita boot sira nia rezultado Censos agricolas 2019 hetan dadus ne’ebe ho kualidade bele ajuda Governu nia programa ba dezenvolvimentu nasional ida ne’e espesial ba Ministerio Agrikultura no Peskas.

 Fotografia/Reno Rafina Lopes/INFO-MAP

Vice Presidento Censos Agricola, Cesár da Cruz, realsa katak, treinamentu ne’e ba treinador sira atu nune’e bainhira sira remata ona sira- nia treino ne’e sei tun direita ba posto adminidrativu sira atu fo treinamento ba partisipante sira ne’ebe asume ona posizaun nudar Enumeradr, GPS no Supervisor atu nune’e maineira no perquntas saida mak sira atu ba halo banhira censos atual ne’e hahu.

Nia mos hatutan, tanba CA 2019 ne’e la uja ona questionario manual maibe uja tablet Android modernu neduni treinamentu ne’e sei foka liu ba oinsa atu uja aplikasi hirak ne’e tanba dadus hirak ne’e sei uja aplikasaun             Bluetooth neduni informasaun ne’ebe mak sira hatama iha Munisipio ita bele asesu direitamente iha Diresaun Nasional Estatistica sentral Dili.

Agrikultór iha munisipio balun komesa ona koilleta sira nia aihoris iha epoka Segundo maibe ne’e la fo impaktu ba ita oinsa mak atu hala’o Censos Agrikola ne’e maibe agora dadaun ne’e enumerador sei foti dadus konaba agrikultor sira nia atividade hirak n’e atu bele hatene agrikultor sira koilleta ka halo natar ne’e uja Irigasaun ou uja udan ben neduni ita tenki hateten lolos dadus ne’ebe mak konkretas.

Vantajen ba Censos Agrícolas iha ita nia rai ne’e ema hira mak agrikultor lolos, ema hira mak servisu ba natar, to’os no ema hirak mak servisu ba mai de’it ne’e mak ita foin hatene. Rai luan hira ne’e mak ita halo Censos Agrícolas

Iha fatin hanesan,Reprejentante FAO IHA Timor, Paula Lopes da Crus iha nia intrevista hateten, Hodi FAO nia naran agradese ba kolaborasaun hamutuk entre FAO, Ministerio agrikultura no Peskas nomos Ministerio Finanças liu-liu Diresaun Jeral Estatistika atu it a bele lori ita nia Censos Agrícolas ba Primeira ves to’o ba iha realidade tinan ida ne’e nia laran.

Ami hahu lolos apoiu ne’e ba governo 2007 to mai 2009 maibe prosesu iha tempo ne’eba unilateralmente hamutuk deit ho Ministerio Agrikultura no Peskas entaun governu lakonsege simu ida ne’e hanesan prioridade nasional ida entan ami hadia fila- fali estrategia hahu 2012 fila fali diskusaun komesa liga ho servisu Estatistika Nasional hahu ho ita intrega pergunta balun iha sensus populasaun 2010 nian ita tau perguntas agrickltura nian lima iha tempo ne’e ba iha tinan 2015 ita hasae perguntsa ne’e ba iha 10 ita hare informasaun iha Estatistika sobre ba seitór agrikultura hafoin ida ne’e maka ita nia lider sira loke matan, loke sira nia laran ho sira nia liman hodi hatur Censos Agrícolas sai hanesan prioridade ida nune’e 2016 ita komesa hahu servisu preparativus bazeia ba manual Censun agrikultura Mundial

Inportante husi ekipa ida ne’e censos tomak ita iha formadores sira husi sentral 22 maibe ita bo’ot sira 200 pessoas remata formasaun iha semana rua ne’e sei pasa informasaun ne’e ba ita nia supervisor sira iha Munisipiu ne’ebe sei hatutan fali konhesementu sira ne’e ba ita nia enumerador sira.

FAO ho sigla Organizasaun ba seguransa alimentar no Agrikultura Mundial, fo asistensia teknika ba govenu ne’ebe formasaun tomak governu mak halo rasik kuando konaba perguntas ba manuais sira dokumentus ne’ebe utiliza sujestoens tomak ami nia asistensia teknika peritu idak- idak iha ne’e, akompaina nafatin ekipa governu nian para bele fo esklarese klarifikasaun teknika ba servisu ida ne’ebe atu lao.

FAO sei preparasaun manuais fo formasaun ba ekipa teknika nasional no sei akompaina ba servisu ne’e tomak nomos fornese peritu ida para hodi halo programa ida CAPI atu tau questioner sira atu uza ba rekolla dadus ne’e iha tablet iha programa android, halo teste sira sei akompania nafatin programa sira ne’e to ba iha Munisipiu, para karik iha problema ruma sira nain rua bele fo apoiu

Censos Atual sei implementa iha fulan Agusto to’o outobru durante fulan rua. Rezultado depois ita hare ninia progresu ita labele deside lai tanba depende mos kondisoens. Reno Rafina Lopes

 

Parseiru ho

© 2023 Ministeriu Agrikultura no Peskas. All Rights Reserved. Designed by IT MAP

Search

Login